Daugelis turim tėvus, senelius, kurie, sulaukę brandaus amžiaus, pasiligoję ir likę vieniši, laukia mūsų dėmesio. Kaip elgtis su senstančiais ir savarankiškumą prarandančiais tėvais?

• Susitaikykite su pasikeitimais. Kai tėvai vienaip ar kitaip tampa priklausomi nuo savo vaikų, aukštyn kojom apsiverčia visas jų pasaulis. Tad būkite pasirengę naujam vaidmeniui ir naujiems santykiams.
• Neskubinkite įvykių – tėvo ar mamos gyvenimas ir jo padėtis nepasikeis per vieną dieną. Tegul nauji santykiai vystosi savaime, svarbu, kad būtų nepadaryta klaidų.
• Galite susidurti su netikėtu globotinio pykčiu. Supraskite – praradęs savarankiškumą jūsų tėvas ar mama mano, kad prarado ir autoritetą. Šis praradimas jiems yra nelengvas ir gali sukelti pykčio protrūkį. Norėdami tam užbėgti už akių, dažniau klauskite jų patarimo, netgi tada, kai jis neturi jokios reikšmės...
• Palikite erdvės jų sprendimams. Kiek įmanoma tėvams teikite ne įsakymus, o suteikite laisvę pasirinkti. Jiems labai svarbu jausti, kad patys valdo savo gyvenimą.
• Nuolat aptarkite savo tėvų sveikatą su šeimos gydytoju, kitais medicinos specialistais. Kiekvienas naujai atsiradęs ir jums nerimą keliantis jų sveikatos sutrikimas turi būti aptartas su gydytoju.
• Nepamirškite savęs ir savo sveikatos. Netgi jei jaučiatės tėvams skolingi už tai, kad jie rūpinosi jumis, negalite jiems aukoti savo geros emocinės savijautos. Namuose pažiūrėkite komediją, nueikite su draugais į koncertą ar kavinę, suorganizuokite iškylą – skirkite laiko savo gyvenimui, kuris irgi nėra amžinas.